Režisieriaus Ang Lee filmas Taking Woodstock yra sukurtas pagal neseniai pasirodžiusią Elliot Tiber memuarų knygą. Autorius, kuris ir tapo pagrindiniu filmo herojumi, kelia abejotiną legendinio festivalio organizavimo interpretaciją. Esą jo už dolerį iš savivaldybės įgytas leidimas rengti muzikos festivalį "išgelbėjo" tinkamos vietos ieškojusį organizatorių Michael Lang, o jis asmeniškai supažindino Lang'ą su vietovės savininku Max Yasgur. Tai, kad amžininkai viešai neigia bet kokį Elliot'o dalyvavimą, režisieriui suteikė progą subjektyviai pavaizduoti keturiasdešimties metų senumo istorinį įvykį, apie kurį prirašyta tiek daug, kiek nesugebėtų prisiminti joks gyvas to festivalio dalyvis.
Muzika. Muzikinis festivalio akcentas išrautas su šaknimis. Tam prieštarauja pati filmo idėja - herojus, esantis šio visatos centru vadinamo įvykio sūkuryje, negali jo pasiekti, prie jo prieiti, nes tai per didelis įvykis net visam pasauliui. Festivalio garsai tik "aidi" kažkur tolumoje. Chronologiškai tiksliai pasigirsta Richie Havens, Janis Joplin ir kitų dalyvių balsai. Šiek tiek juokingai atrodo vaizduojami žmonės, už kurių pinigus rengtas festivalis - jie šneka tomis pačiomis abstrakčiomis kategorijomis kaip ir tikrieji hipiai. Man rodos, atvežti į festivalį Hendrix'ą ir The Who visų pirma reikėjo dėl verslo.
Gėjai. Tai, kad hipių noras visus mylėti ir su visais mylėtis neišsiteko heteroseksualumo rėmuose, "Kuproto kalno" kūrėjas nutylėti negalėjo. Transvestitas, vardu Vilma, įdarbintas organizatorių gyvenamo motelio apsaugininku, matyt, turėjo tapti charizmatiškiausiu filmo herojumi, tačiau netapo. Tokių herojų, Taking Woodstock apskritai nėra. Nebent apsukrusis žemvaldys Yasgur'as, nuomos kainą pakėlęs nuo kelių tūkstančių dolerių iki keliasdešimties.
Minskas. Tūlžinga pagrindinio veikėjo mama, motelio savininkė, teigia pėsčiomis keliavusi iš Rusijos, konkrečiai Minsko iki pat Niujorko - eilinis pavyzdys, kodėl holivudo scenaristams kol kas geriau nekišti nosies į Rytų Europą. O asmeninių finansų pamokėlė finansų krizės kontekste puiki: motušė, filmo pradžioje vos nepraradusi motelio dėl skolų, staiga užplūdus pusei milijono klientų, išprotėja - pasirodo, per visą kapstymosi iš skolų laikotarpį spintoje ji slapčia sukaupė šimtą tūkstančių grynais.
Klaidingą įspūdį sudarantis treileris:
Filmas man labai patiko, nepaisant kelių mažų jo trūkumų ar netikslumų. Galbūt dėl to, jog visada man buvo šiek tiek gaila, jog gimiau vėliau (nei įvyko šis istorinis festivalis) ir šiek tiek ne tame pasaulio kampe... Bežiūrint kartais bėgiojo šiurpai po kūną, o tai, dievaži, gero įspūdžio padarinys!
AtsakytiPanaikintiIr Vilma man tikrai patiko, nors ir netikroviška, bet patiko.
Žod-iu, tikrai puikus filmas ir vertas dėmesio.