Ačiū dievui, dar yra ir tokių užtaisų kaip Skinned, kurių vieną kartą nepakanka, norisi dar ir dar. Čia netgi yra priedainis su „la la la“ - paprasta, bet efektyvu. Žinoma, galima ir sudėtingiau, kaip Sorts, kuri kaip griūnanti, tvirto pagrindo neturinti struktūra. Šiaip jau negalėtum pasakyti, kad No Age kartojasi, ar radikaliai keičia skambesį. Tai, ką girdime Everything In Between , dažnai įvardijama kaip nuosekli skambesio evoliucija, bet evoliucionuodami No Age beveik visai atsisako punk skambesio, Weirdo Rippers laikai atrodo toli toli praeityje. Be minėto Skinned stipriau trinktelti bandoma tik Shred and Transcend, Depletion ir Fever Dreaming, kurioje vis pasigirsta Sonic Youth ar My Bloody Valentine prievartaujamos gitaros.
No Age visuomet buvo priskiriami 90's revival'istams, bet naujajame darbe tai dar labiau krenta į ausis. Valley Hump Crash ar Chem Trails primena amerikietiško indie roko pradžią ir praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio Lollapalooza festivalio line up'us. Tradiciškai naujajame albume yra ir keletas shoegaze'inio ambiento intarpų, o kai kurie iš jų, tokie kaip Dusted yra visai veiksmingi.
No Age jau Nouns albume išgrynino unikalų skambesį, kuris iš esmės girdimas ir Everything In Between. Daugeliui kitų indie roko grupių tokio lygio albumas būtų tikrai pasiekimas, bet čia juk No Age, o iš jų tikimės daugiau ir stipriau.
Viso Everything In Between strymas - čia.
7 iš 10
