12/04/2009

Geneva Jacuzzi - Lamaze

Kad jau mane kaltina dėl išplaukusių įžangų recenzijoms, šįkart pradėsime enciklopediniu stiliumi. Geneva Jacuzzi (tikroji pavardė Geneva Garvin) – tai dainų autorė, dailininkė ir daininikė iš Los Andželo miesto, kuris yra JAV Kalifornijos valstijoje. Netrukus viniline plokštele įrašų kompanija Vinyl International išleis jos debiutinį albumą Lamaze.

O dabar – kaip visa tai girdisi. Jeigu sukryžmintume Foje laikų mamontovą su Laurie Anderson...

Genevos kuriamoje muzikoje randame daug žavingų post-post-modernistinių sąskambių. 80’s new wave’as albume Lamaze, žinoma, valdo. Tačiau čia jis dar be MTV patoso ir galvoje įstringančių šliagerių. Tai panašiau į ilgą repeticiją mokyklos aktų salėje, kur negali suprasti – ar tai jau kita grupės daina, ar tos pačios pretenzinga „koncertinė“ versija.

Smagiai interpetuoti šią muzikinę pakraipą pernai bandė ir bruklinietės Telepathe, tačiau joms pritrūko įžūlumo arba pakišo koją šiuolaikinė indie melodika. Visų galų meistras Ariel Pink taip pat padėjo 80’s į savo trofėjų lentynėlę – kaip ir daugelį kitų laikmečių ir stilių.

O Geneva iš klonuoto lo-fi skambesio daro Didįjį meną. Lamaze kūriniuose (dainomis nesinori vadinti) pagrindinis vaidmuo tenka pasenusiems sintezatorių „prijomams“, kurie istoriniu laiku atliko tik išjudinamąją funkciją diskotekose.

Nepakartojamas magnetofoninis koliažas Runaway DNA, sulipdytas iš robotukų breiko, merginų airobikos treniruočių fono ir verksmingo naujųjų romantikų sintezatoriaus. Kūrinio tekstas piešia beprasmiškai spalvotus reiškinius. Vienintelis pasistiebimas iki tradiciškesnio „gabalo“ yra Clothes on the bed. Tai antro depešų albumo instrumentalas plius pavadinimą kartojanti atlikėja (taip ji bando išgryninti šveicarišką akcentą).

Kaip meno kūrinys Lamaze kelia tik teigiamas emocijas, bet ar prigis kaip stilingas fonas, nežinia. Galbūt.

810


Geneva Jacuzzi- Clothes On The Bed

12/01/2009

Dinozauro kiaušinis Nr.6: The Jesus and Mary Chain

Žvelgiant iš dabarties perspektyvos devinto dešimtmečio Didžiosios Britanijos grupės gali pasirodyti iš vieno molio. Tačiau kaip sakė Mančesterio roko krikštatėvis Tony Wilson apie pop grupės Duran Duran eilinį sugrįžimą – maniau, kad per tą laiką kas nors juos sušaudė. Ir iš tikrųjų pagrindinis synth pop ir new wave instrumentas buvo sintezatorius. Šiek tiek saldokas daiktas, bet puikiai tinkamas judinti klubus pagal I just can‘t get enough... Naujoji banga buvo tik į naudą griežtai gitariniams broliams Reid‘ams iš Škotijos, kurie nuo 1980 metų žūtbūt stengėsi prasibrauti į muzikos verslą bombarduodami įrašų kompanijas savo demo juostomis ir bandydami susiorganizuoti nors kokį užlipimą ant scenos.

Nors vaikinų autoritetais buvo Sex Pistols ir The Stooges, pirmasis skambesys gavosi pernelyg panašus į Ramones. Čia Williamo Reid‘o gitara įgijo pedalą ir rezultatas labai greitai įėjo į roko muzikos istoriją. Broliai suprato, kad skamba iki išprotėjimo panašiai į savo tikrąsias šaknis – The Velvet Underground. Kaip tikri pop menininkai nusidžiovę pavadinimą nuo avižinių dribsnių pakuotės, jie patraukė šokiruoti publikos. Koncertai nugaromis į žiūrovus, boikotuojama daina Jesus fuck, amfetaminai ir LSD.

Singlo Upside down populiarumas pavirto į kontraktą su kompanija Blanco Y Negro Records ir pasodino skandalistus įrašų studijoje sukurti pirmąjį savo albumą Psychocandy. Ši muzika niūri kaip Joy Division (In a hole) ir pakili kaip tyčia sentimentalios Lou Reed‘o baladės (Just like honey, Cut dead). Atskiras skyrius roko biblijose – gitaros skambesys. Pirmą kartą tai ne vien autoriaus sukurtas rifas, o ir nesuvaldomos triukšmo bangos, kurios nėra nei roko, nei bliuzo kanonų vergės. Jos gyvena savarankiškai, kaip vartojamų vaistų šalutinis poveikis. Albumo singlas Never understand tai puikiai iliustruoja. Naivus The Beach Boys stiliaus patrepsėjimas su berniukišku Jim Reid vokalu skerdžiamas sužvėrėjusios elektros – dainos pabaigoje pasigirsta ir kankinio riksmas.

Žanras neleidžia žvelgti į priekį ir net paminėti, kad The Jesus And Mary Chain prieš du metus sugrįžo iš nebūties ir šiuo metu džiugina Europą koncertais. Taigi pasakysime tik tiek, kad albumo Psychocandy daina, kuri galėtų būti visos grupės kūrybos simboliu – tai My little underground.