Amžius: 40 metelių.
Leiblas: Columbia /CBS.
Plokštelės būklė: kvėpuoja, nes jaunystėje gyveno sveikai.
Grupę Blood, Sweat & Tears įkūrė Al Kooper – žmogus, apmovęs Bob‘ą Dylan‘ą ir įsigudrinęs tapti jo klavišininku albumo Highway 61 revisited įrašų sesijai, nors įgūdžių tam beveik neturėjo. Ką padarysi, Like a rolling stone vargonai skamba taip, kaip skamba.
Po pirmo albumo The child is father to the man, kurio viršelį šiuo metu parodijuoja grupė Turbo Fruits, Al Kooper grupę paliko. Blood, Sweat & Tears renesansas 1969-aisiais – naujas vokalistas iš Kanados David Clayton-Thomas, čia pat susidūręs su deportacijos grėsme. Vienok, antrasis kompanijos albumas buvo apdovanotas dideliu Columbia tiražu ir trimis Grammy. Tai leido David‘o karjerą grupėje pratęsti. Ir štai savo rankose jau laikome trečiąjį grupės diską – Blood, sweat & tears 3. Jame tie patys Jazz‘rokiniai pučiamieji, šiek tiek ramesnis požiūris į roko muziką.
Įdomūs koveriai – James Taylor‘o Fire and rain, Rolling Stones‘ų Sympathy for the devil ir Lauros Nyro specialiai grupei parašyta He‘s a runner.
Grupės istorija marga, o jos atvaizdas šiuolaikiniame muzikos konstekte – komiškas. Šiek tiek pasišiaušęs pilvūzas Sinatra, dainuojantis lyg su karšta bulve gerklėje ir nežinia kodėl susibūrusi vunderkindų dūdorių kompanija.
Blood, Sweat & Tears buvo populiarūs – dalyvavo legendiniame 1969-ųjų Vudstoke, tačiau nebuvo gerbiami tuo metu viską apsprendžiančioje hipių bendruomenėje. JAV vyriausybės užsakymu jie gastroliavo Varšuvos pakto šalyse – netgi Lenkijoje, o tai nereiškė nieko gero to meto jaunimo akyse. Agonija buvo lėta ir negailestinga. Todėl terminas „vunderkindas“ į Blood, Sweat & Tears įsipaišo dar prasmingiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą