Į pasaulį žiūrint Oliverio Stouno akimis, grupės The Doors istorija yra lyg kvailo padaro skrydis į šviesą. Tačiau 1970-ųjų sausį išleistas albumas Morrison hotel yra šioks toks atokvėpis. Vieni sako - grįžimas prie šaknų, kiti - įsiklausymas į savo skambesį, tiesos akimirka.
Paskutinis albumas Morrisonui dar esant gyvam pasirodė po nelabai pasisekusio Soft parade. Klausytojams nepatiko nei Doorsai-popsas (Touch me), nei Doorsai-eksperimentas (Soft parade). Galbūt todėl jau Morrison hotel pradžia Roadhouse blues skamba be jokių priemaišų - niekuo nepridengta kvarteto energija, dėl kurios 1967-aisiais jie niekam nekėlė abejonių - tai užveda.
Albume yra juokinga daina Queen of the highway, kaip byloja legenda, Morrison'o dedikuota Janis Joplin, taip pat hipiškos meditacijos Blue monday ir Indian summer, pavėluotai albumui Waiting for the sun sukurta titulinė daina, bet už vis geriausiai skamba tokie gabalai kaip Maggie McGill. Net jei po dar keturiasdešimties metų labiau išsižiojęs vaikis nebeskirs Morrison'o nuo Che Guevaros, tokie kūrinėliai muzikos mylėtojų ausyse skambės vis iš naujo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą