Nuo Nigerijos muzikinės legendos Fela Kuti mes jau pradėjome šiuos metus, ir štai netikėtai nelauktai Pičforkas papasakojo apie naują kompiliaciją Fela: The Best of The Black President. Taigi, kodėl verta paklausyti šį dvigubą albumėlį...
Fela Kuti muzika geriau nei bet kas jungia senosios afrikiečių muzikos tradicijas su moderniuoju džiazu. Iš tiesų - afrikietiška muzika čia virsta funk'u, nors naudojami ir tradiciniai instrumentai. Keista, tačiau palyginus su Fela Kuti, bet koks džiazo albumas, net ir Miles Davis'o Bitches Brew, atrodo gana blankus. Kai klausai Shuffering and shmiling, supranti, kad Afrikos rimtas sukergtas su funk'u į save gali sutalpinti nepaprastai daug skirtingų instrumentų ir balsų. Viskas čia sugyvena taikiai ir tiesiog klesti - ir improvizacija, ir tradicijos, ir šiek tiek bliuzinė Fela vokalo maniera. Neveltui visą gyvenimą savo pasiekimus muzikoje Fela Kuti stengėsi perkelti į gyvenimą - kovojo už žmogaus teises, rasių lygybę ir teisingą valdžią.
Neįregistruotas kandidatas į Nigerijos prezidentus daugiausiai kūrė ilgas 15-20 minučių kompozicijas. Visos jos įtemptos ir profesionaliai improvizuotos. Fela: The Best of The Black President šaunus tuom, kad čia jų galima išgirsti pakankamai daug - 13 (įprastame prelegento albume rasite maximum 3). Perklausyti viską, žinoma, kainuoja laiko, bet čia jeigu laiką matuosime valandomis ir minutėmis...
Fela saksofonas, tai sklendžiantis visiškai laisvai, tai įsiveliantis į tribal rimtą, veikia kaip narkotikas. Tu klausai, klausai, klausai. Nebūtina nuolat šokti ar būti juodaodžiu. Fela Kuti paima tave be face control. Iš bet kurios vietos ir bet kokios nuotaikos.
9 iš 10
Fela Kuti- Zombie
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą