Naujokus Passion Pit galima vadinti vidutiniokais – tik kodėl? Kad klausant neini iš proto ar nematai haliucinacijų? Vieni debiutinio albumo Manners muziką vertina kaip gerai suplaktą besibaigiančio dešimtmečio surogatą – rasite visko, kas buvo madinga 2000-2010. Šia prasme neblogus konkurentus įgijo Sarkozy-trubadūrai MGMT (The Reeling) ar verksmingieji Friendly Fires (Moth‘s Wings).Kita vertus, linksmiausiais Manners momentais peršasi aštuoniasdešimtųjų pop-rok nuotaikos, kurių per besibaigiantį dešimtmetį beveik niekam atkartoti nesisekė.
Bėda ta, kad tokį saldainišką laikmetį kaip 1980-1990 galima tik parodijuoti ir maivytis. Tuo tarpu Passion Pit nėra konceptuali ir tokia „protinga“ grupė, todėl jų šauniam kūrinėlyje Little Secrets su-vaikintas priedainis skamba lyg iš Bobo Geldofo paramos koncerto kokiais 1985-aisiais. Iš tikrųjų į kažko naujo reikalaujantį indie kontekstą grupės skambesį įpaišo tik „joyful“ gitaros skambesys.
Kažkuriam bloge perskaičiau, kad Passion Pit vokalistas „pusiau eunuchas“. Tačiau jo balsas iš tiesų moka (o gal neatpažįstamai sudarkytas) dvejintis, keisti lytį ir drąsiai tęsti frazes (Sleepyhead).
Taigi ne vidutiniokai, bet patys kalti.
7 iš 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą