Šiais nelengvais laikais (čia ne apie krizę) dažnai atsitinka, kad pirmasis grupės albumas tampa vieninteliu ir esminiu jos darbu – tyru etalonu, kurį atlikėjai bandys pakartoti visą savo karjerą. Tačiau esama ir kitokio scenarijaus. Paklausiau štai naujojo Grizzly Bear Veckatimest ir supratau, kad grupė, ir anksčiau skridusi mano muzikinėje orbitoje, trečiuoju albumu užlipo į kitą lygį. Išsikraustė į antrą aukštą ir žiūri aukštyn plačiai atvertomis akimis.Veckatimest yra universalus albumas – savo stilistika, nuotaika ir galima auditorija. Kalbėti apie atskirus kūrinius reikštų negerbti sekundinių momentų ir viso kūrinio kaip kūno. Geriausia albumo vieta – kai pagrosite jį savo draugams. Kokiems ir kokioms, kokioje aplinkoje ar po kelinto butelio, tai dar vienas, negirdimas šio albumo kūrinys.
Kultūra čia gali virsti į negyvenamą salą, koncepcija į filosofiją. Tai poezija virtusi visais instrumentais grojančiu grizliu. Tokiu pat dideliu kaip ir anksčiau, tik išmintingesniu ir linkusiu nutylėti.
9 iš 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą