Apie albumą Under and under neparašyti būtų kažkaip negerai. Nors oficialiai Blank Dogs „debiutavo“ birželio 2 dieną, raudono veidelio kelias į muzikos įrašų parduotuves truko kelis metus. Kol anoniminis grupės sumanytojas slėpė savo veidą, alternatyvios muzikos klausytojai pamėgo pirmuosius 7-inčius leidinius ir nugrojo Blank Dogs majspeisą. Muzikos kokybė nuo šio gumos tempimo nė kiek nepablogėjo, tačiau kritikams eilinis Bruklino lo-fi stebuklas, atrodo, kelia žiovulį: „Ir ką gi čia turime", - prisidengia ranka nasrus jie,- "Panašu į Crystal Stilts, į Vivian Girls, gal dar į tuos, kur Barselonoje mušėsi ir plūdo publiką...“. Rašyti apie tai, ką iš tiesų reiktų tiesiog klausyti, nelengvas darbas. Todėl gimė ir nauji terminai – No-Fi, shitgaze.Galbūt norėdamas palengvinti apžvalgininkų darbą – rašyti, kuo panašu į Crystal Stilts ar skiriasi nuo Vivian Girls – šio albumo autorius pasikvietė abi grupes pagroti kartu. Taigi kūrinėlis Night night tiesiogine prasme turi visų grupių bruožų.
Bet pasiduoti Blank Dogs provokacijai mes neketiname. Esminis skirtumas nuo Crystal Stilts ir Vivian Girls debiutinių albumų – Under and under nerasite 7-o dešimtmečio prieskonio. Tamsus grynuolis iš niūriausių kiur‘o Roberto Smitho sapnų (Slowing down). Maža to, Blank Dogs puikiai panaudoja elektroniką – jeigu anksčiau „demo“ versijoms naudotą ciksėjimą taip galimą vadinti.
„Pažymio“ šiam debiutui nerašysim, nes esame įsipareigoję tokiais vertinimais negadinti tolesnio karjeros progreso. Vietoje to, geriau paklausykite Tin Birds kaip galima garsiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą