Eat Skull - Wild And Inside

Niekas nemėgsta burbeklių (ypač burbančių raštu). Todėl nėra kam nutildyti ir kaip kiaulių gripas plintančio „shitgaze“. Ir ačiū Dievui. Didžiausia nesąmonė yra kalbėti, kad muzikos (kokia ji bebūtų) yra per daug. Saviveikla dvelkiantis išprotėjimas – puiki proga nusimesti nuo ausų nusistovėjusius standartus ir pakedenti savo muzikinį skonį iš naujo. Kiekvienam.

Naujausias susirgimo atvejis – grupė Eat Skull. Jų albumas Wild and inside nėra toks griežtas kaip kolegų Wavvves, tačiau tikrai alsuoja į pakaušį Ariel Pink. Galbūt kaltas nepriteklius, tačiau DIY yra neabejotina šiuolaikinės muzikos konstanta – Eat Skull imasi ir groja viską, kas šauna į galvą. Laviruoja tarp muzikinių klišių neblogiau už Franką Zappą.

Norite Punk? Prašom, Nuke Mecca. Varo neblogiau už Pistolus. Reikia virtuvinės gitaros? Netgi su maisto ruošimo garsais – Cooking a way to be happy. Ne toks padrikas ir Eat Skull skambesys. Pavyzdžiui, Talkin‘ bro in the wall blues – bene originaliausias albumo kūrinys. Šiek tiek The Cure primenanti baladė su marazmatine ispaniška gitara ir kliksinčia išsekusia signalizacija.

Taigi į klausimą, kiek dar šiemet atsiras naujų shitgaze ir lo-fi grupių, atsakykime šitaip – kiek reiks, tiek ir atsiras. Galbūt kai ši karštinė atslūgs, darbo netekę Wavvves arba Eat Skull virs laisvai samdomais „dzendobristais“ ir mes galėsime juos pasikviesti į vestuves ar gimtadienį. Neblogai būtų.

8 iš 10