Vis dėlto šiurkštaus shoegazeinio triukšmo čia stipriai apmažinta, tokių išpuolių, kokių pasitaikydavo (kad ir Aly, Walk With Me praeitame albume) beveik nebėra, nebent Break Up Girls pradžioje, o ir ir visas The Raveonettes grojamas lo-fi, nėra pats autentiškiausias, kuriuo pasižymi neprofesionaliose atlikėjų studijose ir miegamuosiuose įrašyta produkcija.
In and Out of Control tikrai yra labai 'user-friendly', o pirmąjį singlą Last Dance - kad ir tiesiai į bet kurios komercinės radijo stoties eterį. Naujajame albume taip pat beveik nebeliko dažnai prie The Raveonettes vardo minimų 50-ųjų ir 60-ųjų roko vesterniškų motyvų, kurie pasigirsta tiktai Heart of Stone ir Breaking Into Cars, nors retro prieskonis vis dar juntamas. Be to visai malonios ausiai karts nuo karto išlendančios new wave melodijos.
Įdomus yra kontrastas tarp melodingos, dažnai lengvabūdiškos muzikos bei švelnaus moteriško vokalo ir ne pačių šviesiausių dainų tekstų. Akivaizdžiausias to pavyzdys - Boys who rapes (Should all be destroyed).
Šiaip shoegazeininis In and Out of Control pop yra visai žavus, tik ties D.R.U.G.S pradeda darytis nuobodoka. Lengvesnis grupės skambesys galbūt pritrauks daugiau gerbėjų, bet LUST LUST LUST albumo turbūt neperspjaus.
The Raveonettes- Bang!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą