
Įspūdis toks, kad kūrybingam prodiuseriui nuo ankstesnių projektų atliko idėjų ir garsų. Beveik neįmanoma suprasti, kur baigiasi viena kompozicija ir prasideda kita. Begėdiškai maišydami noise su ambient, The Present išlieka originalūs dėl kelių priežasčių: 1. Kai kur pasigirstanti gitara (ačiū dievui nepersūdoma) veikia kaip geras prieskonis, 2. Elektroninė meditacija Press play triukšmą sugeba perkonstruoti į trip-trop (arba bent jau kažką Bristol-iško), 3. Gudri user-friendly albumo kompozicija – jei užsikabinsi už pirmųjų palyginus trumpų gabalų, išskrisi ir į 30 minučių kosminę odisėją The way we are.
Tai visai įdomus liūliuojančios muzikos nuotykis. Įsimetę į grojaraštį, tikrai jo „neužmiršite“, kaip pavyzdžiui gali atsitikti su Helios ar Mountains, tačiau nerasite ir slegiančios tamsos efekto. Žodžiu, prodiuserio talentas ir išmonė.
8 iš 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą