Prisipažinsiu, kad pirmieji du The Most Serene Republic albumai vis dar sėkmingai sukasi mano iPode, todėl nereaguoti į trečiąjį tiesiog negaliu. Vis dar tokie pat gausūs – septyniese – improvizatoriai iš Kanados nusprendė parodyti jau užsiaugintus raumenis ir įmesti šiek tiek pompastikos: ...And the ever expanding universe.Iš tikrųjų, nelabai kas pasikeitė. Orkestrėlis moka skambėti minimalistiškai ir skaidriai – neveltui vienas senas jų kūrinėlis buvo apie drugelių gaudymą laukuose. Tačiau laikas bėga ir gana stabili grupės sudėtis ženklina improvizacijas jau firminiais sąskambiais – pianinas audringai skambančioje albumo pradžioje Bubble reputation ir minorinis motyvas finale No one likes a nihilist.
The Most Serene Republic yra pernelyg įvairūs ir spalvingi, kad atsibostų jau trečiuoju albumu. Nežinia, ar pakaks jiems valios nekeisti kurso ir toliau, bet ...And the ever expanding universe aukso viduriukas pasiektas su kaupu. Tas kaupas – nedidelis ekskursas į klasiką Patternicity – kaip rafinuota uoga ant pyragaičio karalaitei. Keista šitaip rašyti apie indie muziką grojančią grupę, bet jie iš tiesų subtilūs.
Ką gi, netrukus lauksime sugrįžtant dar vienos kanadiečių indie „šaikos“ – sako, kad Broken Social Scene ir koncertuoja, ir įrašinėja.
Fanai jau sukūrė klipus dviems ...And the ever expanding universe dainoms. Pažiūrėti (klausant) verta abu:
9 iš 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą