Horace Andy - Serious Times

Apie sunkius laikus Serious times traukiantis Horace Andy yra vienas iš žinomiausių reggae scenos balsų. Plačiajai publikai jo vardas visų pirma siejasi su Massive Attack, su kuriais veteranas rastamanas bendradarbiauja iki šiol. Perkračius bet kokį roots muzikos grojaraštį, senų Horace Andy singlų pakanka, o štai naujesnius jo kūrybos vingius aš taip pat pražiopsojau. Pirmasis įspūdis - muzika žymiai radikalesnė. Jaunystėje pamėgtas romantines temas išstūmė rasta-geopolitika - su Etiopija, king of kings, žodžiu, kaip priklauso. Nors albumo pradžia šiek tiek erzina savo lovers-rock stilistika ir amerikietišku pritariančio vokalo stiliumi, tačiau vėliau aštrumo priduoda ir visą albumą įsiūbuoja puikūs dub nuklydimai.

Serious times buvo įrašinėjamas žymiausiose Jamaikos (ir ne tik) studijose kaip Tuff Gong, o Horace Andy talkino ištisas reggae desantas. Pakaks pasakyti tiek, kad ritmo kontrolę užtikrino legendinis būgnininkas Leroy "Horsemouth" Wallace, galbūt kažkam geriau pažįstamas kaip reggae kino epo "Rockers" pagrindinis herojus.

Kaip sufleruoja papildoma dub versija, pagrindinis Serious times gabalas yra Cool it down - ir iš tikrųjų pirmu klausymu kabina būtent šis nepriekaištingai "sutvarkytas" laukinio roots ir šiuolaikinio Jamaikos skambesio miksas su įsikalančiu priedainiu. Asmeniškai man įsikalė ir dar dvi tykios Horace Andy deklaracijos That light ir Rumors of war.

Keliam nykštį aukštyn ir per daug nesusižavėję atiduodam saulėtiems vasaros klausymams - juk atostogos jau ne už kalnų.

7 iš 10

Horace Andy Live Reggae Sun Ska 2009 from Martin Dubu on Vimeo.

Massive Attack - Heligoland

Prieš klausydamas naujo Massive Attack albumo Heligoland, ramiai, beveik su klasikinei muzikai būdinga rimtimi perklausiau 1998-ųjų šedevrą Mezzanine. Dar prisiminiau gyvą grupės pasirodymą 2008-ųjų vasarą Heineken Open‘eryje. Tada aplankė keistas jausmas, kad į tokį disciplinuotą ir enciklopedišką klausytoją kaip šiuo atveju aš, Massive‘ai veikiausiai numojo ranka. Bet nepaklausęs – nesužinosi. Play.

Jų stilistika nepasikeitė. Tačiau šiandien Bristolio trip-hop duetas nebegali sau leisti begėdiškai kartotis. Galima išgirsti vieną kitą skiautę iš jų pačių ar kitų kūrybos, tačiau ir kaip vientisas lydinys Heligoland turi svorio – nors yra šiek tiek optimistiškesnis už kitus jų darbus. Ilgai kurptas sugrįžimas apaugo daugybe žinučių ir gandų internete – pavyzdžiui, apie tai, kaip į pagalbą pakviestas Damon Albarn muštruoja Massive‘us spartietiška tvarka.

Nenuvilia jau pirmasis kūrinys Pray for rain, drąsiai galintis būti grupės stilistikos konstanta – pusiausvyra tarp gyvo ir negyvo garso, iš beviltiškai besivoliojančios pradžios pereinama prie savotiško transo ir trumpos sintezatorinės ekstazės. Žinoma, visa tai daroma su jiems būdingu šaltumu. Su minėtu šaltumu kontrastuoja gyvi svečių balsai.

Albumo single Splitting the atom galima išgirsti seną grupės bendražygį Jamaikos reggae legendą Horace Andy. Jo balsas toks pat sodrus ir padeda Massive Attack kalbėti verdiktais, o valdyti smūgiais (ta prasme beat, o ne punch). Išgirsti būtina.

8 iš 10