Crystal Stilts - Radiant Door EP

Sugrįžti kartais būna sunku. Po kritikų išgirto ir mano pamėgto debiutinio albumo, Bruklino lo-fi / gloompop / whatever rokeriai Crystal Stilts ilgai laukė. Iš grupės pasitraukė charizmatiška būgnininkė Frankie Rose, po singlo Love is a wave būta ir visiškos tylos. Tačiau vos išstenėjus debiutui neprilygusį In Love with Oblivion, šiandien jau visiškai vyriška penkiukė pristato penkių dainų trumpagrojį Radiant Door.

Vyrauja šiek tiek lėtesni nei paprastai ritmai, todėl labai gerai išryškėja tai, kas nuo seno skyrė Stilts iš kitų lo-fi eros atlikėjų. Post-punk boso partijos čia susilieja su surf baladžių gitara - tokia lėta ir liūdna - kad beveik kantri (Still as the night). Patiekalo akcentas, kaip visada, mistiški vargonai, atkeliavę iš Velvet Underground laikų.

Nors tokioms aukštumoms kaip Prysmatic room šiame albumėlyje muzikantai net "neužsimoja", su gera nuotaika  eina-eina Dark eyes ir Ian'o Curtis'o pagerbimas Low profile.  

Netikėtai išleistas Radiant door iš tiesų ir skamba kaip ekspromtas. Kai esi jau ne naujokas, o savo stilių atradęs "rokeris", pasidalinti tuo, kuo gyveni ir kvėpuoji, yra sveika. Tik tuomet skambėsi taip žaismingai ir gyvai kaip Crystal Stilts.

8 iš 10

Blank Dogs - Under And Under

Apie albumą Under and under neparašyti būtų kažkaip negerai. Nors oficialiai Blank Dogs „debiutavo“ birželio 2 dieną, raudono veidelio kelias į muzikos įrašų parduotuves truko kelis metus. Kol anoniminis grupės sumanytojas slėpė savo veidą, alternatyvios muzikos klausytojai pamėgo pirmuosius 7-inčius leidinius ir nugrojo Blank Dogs majspeisą. Muzikos kokybė nuo šio gumos tempimo nė kiek nepablogėjo, tačiau kritikams eilinis Bruklino lo-fi stebuklas, atrodo, kelia žiovulį: „Ir ką gi čia turime", - prisidengia ranka nasrus jie,- "Panašu į Crystal Stilts, į Vivian Girls, gal dar į tuos, kur Barselonoje mušėsi ir plūdo publiką...“. Rašyti apie tai, ką iš tiesų reiktų tiesiog klausyti, nelengvas darbas. Todėl gimė ir nauji terminai – No-Fi, shitgaze.

Galbūt norėdamas palengvinti apžvalgininkų darbą – rašyti, kuo panašu į Crystal Stilts ar skiriasi nuo Vivian Girls – šio albumo autorius pasikvietė abi grupes pagroti kartu. Taigi kūrinėlis Night night tiesiogine prasme turi visų grupių bruožų.

Bet pasiduoti Blank Dogs provokacijai mes neketiname. Esminis skirtumas nuo Crystal Stilts ir Vivian Girls debiutinių albumų – Under and under nerasite 7-o dešimtmečio prieskonio. Tamsus grynuolis iš niūriausių kiur‘o Roberto Smitho sapnų (Slowing down). Maža to, Blank Dogs puikiai panaudoja elektroniką – jeigu anksčiau „demo“ versijoms naudotą ciksėjimą taip galimą vadinti.

„Pažymio“ šiam debiutui nerašysim, nes esame įsipareigoję tokiais vertinimais negadinti tolesnio karjeros progreso. Vietoje to, geriau paklausykite Tin Birds kaip galima garsiau.

The Pains of Being Pure at Heart - The Pains of Being Pure at Heart

Naujausias Slumberland Records atradimas – The Pains of Being Pure at Heart. Taip vadinasi ir grupė, ir jų debiutinis albumas. Atradimu šią ketveriukę vadinti sunku, mat savo reputaciją jie užsitarnavo šiuo metu karščiausioje pasaulio muzikinėje scenoje. Taip kad įrašų kompanijai, kuri kažkada į pasaulį išspjovė Black Tambourine, o neseniai priminė apie save su Crystal Stilts, atrodo, nieko kito nebeliko.

Jie iš Niujorko. Jie groja shoegazing su labai jau sočia porcija ankstyvųjų 90-ųjų garsų ir nuotaikų. Taikliausiai būtų juos lyginti su Velocity Girl – tokie pat naiviai, paaugliškai linksmi, beveik visad uptempo ir nebijantys kartais skambėti saldžiai. Jeigu nesitikėsite išgirsti aštunto pasaulio stebuklo, su malonumu paklausysite šį „iš širdies tyrą“ albumėlį.

8 iš 10