
Ne, kopijavimu niekas nekaltina, o albumas iš tiesų patinka. Tai žaismingų balsų susičiulbėjimas absoliučios akustikos miške. Jei pajausite, kad jau jau atsiranda ritmas, o pagal jį seka ir vokalas – neapsigaukite, tai tik motinos gamtos pokštas.
Įspūdinga ir graudi Jimmy Dove istorija, ryškiau nei paprastai skambantis vokalas ir vienkartinis priedainis „Help... Help... Help“. Vėliau vokalas vėl panyra į žudantį triukšmą, kol galiausiai nuskamba nežinomos šalies himnas (be vokalo), o čia pat sumiksuojama transinė jo versija. Žodžiu, jokių taisyklių, jokios struktūros. Kūryba itself.
David‘o Lycnh‘o filmams tiktų Anxious place – tai nostalgiška jaunystė. Nostalgiška dėl to, kad jau kvepia įvykdyta žmogžudyste ir nuspalvinta naivia viltimi, kad „yra vieta, kur...“.
7 iš 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą