PATYS TIE 1960 ALBUMAI

O štai ir antroji mūsų turistinio žygio po muzikos istoriją dalis - 10 dėmesio vertų 1960 metų albumų. Reikia pripažinti, kad skirtingai nuo dainų ir kūrinių, albumų lentelė taip tiksliai neatspindi viso muzikinio peizažo - kas buvo "ant bangos" tais šlovingais metais. Priežastis - albumas (arba tiksliau vinilinis ilgagrojis) dar nebuvo tapęs populiariausia muzikos laikmena. Muzikos industrija 1960-aisiais dar pilnu tempu kepė trumpesnius blynus - singlus. Čia surinkti albumai nėra kažkuo prastesni - atvirkščiai, daugiau vietos liko į singlus neįtelpantiems žanrams.

#10 Johnny Cash "Ride This Train"

Niekas nemėgsta kantri, visi myli Johnny Cash'ą. Šią neeilinę asmenybę padėjau į dešimtąją vietą, nes 1960 buvo išleistas albumas-vesternas "Ride This Train". Įvairių muzikos ekspertų kažkodėl laikomas pirmuoju konceptualiu albumu. Dainos ne tik surikiuotos specialia tvarka, jame galima išgirsti šiokius tokius veikėjus ir šiokį tokį veiksmą. Turint omenyje, kad tuomet atlikėjų ilgagrojai dažniausiai būdavo ne kas kita o prieš tai išleistų singlų rinkiniai, "Ride This Train" yra unikalus. Tačiau reikėjo būti Johnny Cash'u, kad tokią prabangą sau galėtum leisti.

#9 Odetta "Odetta Sings Ballad For Americans And Other American Ballads"

Praeitame įraše minėjau, kad folk muzika tapo vienodai baltųjų kaip ir juodųjų. Tačiau skirtingai nuo gydančio bliuzo ar šėlstančio džiazo, folk muzika tapo rimta platforma juodaodžių teisėms reikšti. Juk beprasidedantis septintas dešimtmetis Amerikoje buvo kaip niekad kupinas rasinės įtampos   vs. išsilaisvinimo dvasios. Vieną pirmųjų "protesto dainos" albumų įrašė puiki folk atlikėja Odetta. 

#8 Elvis Presley "Elvis Is Back!"

Toli gražu ne geriausias Elvio albumas, tačiau tai juk įvykis! Albumo pavadinimas žymi Amerikos scenos karaliaus sugrįžimą iš... kariuomenės, kur jis atliko pareigą tėvynei. Ar ne puiki propaganda? Be žymiosios "Fever" albume galima išgirsti tokius šlagerius kaip "Soldier Boy" ir "Reconsider Baby".

#7 Wayne Shorter "Second Genesis"

Džiazo istorija yra labai apgaulinga. Pavyzdžiui, saksofono meistras Wayne'as Shorter'is yra geriausiai žinomas kaip vienas jazz fusion pradininkų (kartu su Joe Zawinul, Herbie Hancock'u, Miles Davis), tačiau daugelis elektrinio džiazo žvaigždžių debiutavo žymiai anksčiau. Wayne'as Shorter'is išleido galybę klasikinio arba bebop džiazo albumų - ir "Second Genesis" tai patvirtina. Nors albumas ir akustinis, Wayne'o Shorter'io saksofonas kaip visada sodrus ir dinamiškas.

#6 Eddie Cochran "12 Of His Biggest Hits"

Šeštojoje mūsų top'o vietoje yra tragiškas albumas. Tragiškas ne savo muzikos kokybe, o istorija. Roko pionierius Eddie Cochran jo pasirodymo nesulaukė - žuvo autokatastrofoje, po mėnesio albumas buvo perleistas kaip "Memorial Album".  Jeigu iš tiesų domitės roko istorija, labai verta atkreipti dėmesį į šią asmenybę. Cochran'o skambesys man asmeniškai žymiai skoningesnis nei daugelio jo amžininkų ir tarytum "suprojektuotas" į tolimą ateitį. Nedaugelis jautė, kur vystysis rokas ateinantį dešimtmetį. O jam buvo tik 21.

#5 John Coltrane "Giant Steps"

Jeigu kalbant apie kitų džiazmenų muziką reikia vartoti terminus kaip jazzfusion, skirti bebop nuo hard bop, tai su John Coltrane viskas yra kitaip. Visada savitas ir visada savas, tikrų fanų vadinamas tiesiog Train - veikiausiai dėl geriausio savo albumo "Blue Train". Po trijų metų išleistas "Giant Steps" - taip pat vienas žymiausių Coltrane'o diskografijoje. Beje, šis liūdnasis genijus turi, ko gero, aršiausią fanų armiją pasaulyje. Jeigu sutiksite tikrą užkietėjusį koltreinistą, nerizikuokite leistis į diskusijas.

#4 Nina Simone "At Newport"

Kaip jau minėjau, rokas 1960-aisiais dar nebuvo atsikovojęs savo liūto dalies muzikos pasaulyje ir tą įrodo legendinis Newport'o festivalis - savotiškas dešimtečio pradžios Vudstokas, į kurį tokie naivūs personažai kaip ankstyvieji rokenrol'o atstovai nebuvo kviečiami. Tik bliuzas, džiazas ir folk. Beveik visos to meto žvaigždės dalyvavo Newport'e ir turėjo garbės išleisti po koncertinį albumą. Žvaigždė, kurios pristatinėti nereikia ir šiandien:

#3 Ray Charles "Genius Hits The Road"

Albumas, kurio dalelė jau buvo pagerbta praėjusiame įraše. Nors pavadinimas klaidingai koncertinis, "Genius Hits The Road" labiau siūlosi į konkurentus minėtam Johnny Cash'o vientisąjam albumui. Daug didelių ir mažų hitų, vis daugiau greito tempo ir nesenstantys Ray'aus akordai, nuodėmingai panašūs į juodo Dievo muziką gospel.

#2 Miles Davis "Sketches Of Spain"

1959 metais Miles Davis išleido albumą "Kind Of Blue", apie kurį pasakyta daug daugiau nei pats Miles'as kada nors norėjo pasakyti. Kitais metais išleistas "Sketches of Spain"- mano mėgstamiausias iš akustinių Davis'o albumų. Tai jau buvo mažytė revoliucija, laisvesnė forma. Kaip bebūtų keista nuo džiazo standartų Miles'ą išvadavo ... klasikinė ispanų kompozitorių muzika. Būtent dėl to nelabai mėgiamas džiazo kritikų, bet dievinamas visų kitų, "Sketches of Spain" atsidūrė beveik pirmojoje mūsų albumų top'o vietoje.

#1 Joe Meek "I Hear A New World"

Praėjusiame įraše jau minėtas prodiuseris Joe Meek ir jo futuristinis garsų ir balsų albumas nemažai žadančiu pavadinimu "Aš Girdžiu Naują Pasaulį". Joe Meek buvo žmogus-eksperimentas, bene pirmasis gerokai per ilgai užsisėdėjęs įrašų studijoje ir įtikėjęs į magišką garso įrašo galią. Man šis albumas svarbus tuo, kad davė pradžią albumams, "nunešantiems" stogą - tokių šiame projekte bus dar ne vienas. 

Gūdžiais 1960-aisiais muzikos albumas ir apskritai garso įrašas buvo tokia beskonė medija, skirta pertransliuoti šimtus pavergusį Elvį tūkstančiams. Žinant, kad TV galėjo pertransliuoti dar plačiau, įrašai tapo tik pelno susigrąžinimo priemone. Pastangos ir "menas" likdavo kažkur kitur. Įsivaizduokite, kokiu reikėjo būti genialiu bepročiu, kad sukurtum albumą-pasaulį: su savais dėsniais, balsais ir netikra tikrove. Tokia buvo mitinė muzikos pasaulio būtybė Joe Meek.  

Mes jau ant pačių tų 1961-ųjų slenksčio. Laikykitės!

PATYS TIE 1960 GABALAI

Pirmiausia, kodėl pradedame nuo 1960 metų. Atsakau: dėl to, kad gražus skaičius. Galima būtų pradėti šiek tiek anksčiau arba vėliau, bet iš esmės tai yra laikmetis, kai visuose populiariosios muzikos žanruose ėmė vykti labai intriguojantys ir įdomūs procesai. Tuo metu jau reiškėsi bliuzo, džiazo, rokenrolo, ritmenbliuzo ar tiesiog pop atlikėjai, greitu metu imsiantys keisti muzikos pasaulio taisykles. Tiesa, išvardintų krypčių atstovai tuomet skriejo dar tolimose viena kitoms orbitose. Kokios cheminės reakcijos prasidėjo jiems susitikus, susidraugavus ir susiliejus, stebėsime ateityje. O kol kas 10, mano galva, pačių geriausių 1960 metų dainų.

#10 Tina Turner - A Fool In Love

Karavaną pradeda tikriausiai daugeliui puikiai pažįstama dama. "A Fool In Love" yra pirmasis oficialus Tinos Turner ir jos sutuoktinio Ike'o hitas. Nežinau, kada gimė tas mitas apie Tina Turner kaip didžią vokalistę ar muzikantę. Man ji visada buvo pop-žvaigždė iš didžiosios ŽV. Energija, šou, seksas. Lady Gagai reikia slėptis.

#9 Elvis Presley - It's Now Or Never

Bene didžiausias 1960 metų hitas - tai iki skausmo pažįstama romantinė baladė "It's Now Or Never". Skirtingai nuo T.Turner, karalių iš didžiosios PR aš visada gerbiau. Tačiau būtent šiais metais Elvis Presley pirmą kartą savo gitaros grifu nusitaikė į pop lyrikos laukymes. Tokie klubus išjudinantys numeriai kaip "All Shook Up", "Houndog" ir "Jailhouse Rock" liko praeityje. Nepaisant to, Elvis tuo metu dar tikras karalius.

#8 The Ventures - Walk Don't Run

Drauge su rokenrolu vystėsi ir gimininga jam muzikos kryptis - Surf. Kaip ir rokenrolas, Surf stilius turi ilgą istoriją, o savo populiarumo piką pasieks taip pat panašiu metu - po kelių metų. 1960-aisiais garsiai nuskambėjo vienos pirmųjų Surf grupių The Ventures kūrinėlis "Walk Don't Run". Įdomu, kad The Ventures yra išskirtinai instrumentinė grupė ir koncertuoja (kai kas nors paprašo) ir mūsų dienomis.

#7 Chubby Checker - The Twist

Tų metų muzika - neatsiejama nuo naujų, vyresniajai kartai nepriimtinų šokių. Naujas šokis, kuris buvo detaliai demonstruojamas per televiziją, paprastai užtikrindavo sėkmę ir keliems singlams. Taip Amerika, o iš paskos ir likęs pasaulis, išgyveno Shake, Chicken, Mashed Potato, Loco-Motion ir kitokių novelty šokių karštines. Žymiausia iš jų - tai tvisto manija. O prasidėjo ji nuo Chubby Checker'io. Niekada nesupratau nei muzikinės, nei choreografinės šito daikto vertės, tačiau laiko egzaminą tvistas išlaikė. Už tai jam garbinga septintoji vieta.

#6 Michael Cox - Angela Jones

Nors Didžioji Britanija tuomet dar nebuvo muzikinė metropolija, anglų prodiuseriai ir muzikantai greitai mokėsi iš savo kolegų JAV. 1960 metais parašyti, įrašyti ir sėkmingai parduoti šiuolaikiškai skambančią dainą apie meilę jie mokėjo taip puikiai, kad net darėsi nuobodu. Kaip dažnai tokiais atvejais atsitinka, atsirado norinčių šiek tiek paeksperimentuoti. Singlą "Angela Jones" prodiusavo didi ir paslaptinga to meto asmenybė Joe Meek, apie kurį plačiau pakalbėsime kitame įraše. Dainuoja tuomet dvidešimtmetis Michael Cox: 

#5 Joan Baez - Silver Dagger

Šalia meinstryminės Amerikos muzikos visada buvo ir bus dainos su akustine gitara rankose. Nors tradiciškai stilius folk priklausė juodaodžiams vergų palikuonims, XX amžiuje liaudies dainos, interpretuojamos atlikėjų bardų, tapo visų - nepriklausomai nuo rasės, religijos ar amžiaus. Praėjusiais dešimtmečiais žymiausi folk revival atstovai buvo sūnus-palaidūnas Woodie Guthrie, pamokslautojas angelo balsu John Jacob Niles ir šio stiliaus "normintojas" bei saugotojas Pete Seeger. Septintajame dešimtmetyje atėjo nauja karta su Bob Dylan'u priešakyje, tačiau pirmoji jų buvo Joan Baez, 1960 metais išleidusi savo debiutinį albumą. Penktoje mūsų top'o vietoje liaudies baladė "Silver Dagger". Šimtai šios dainos versijų buvo ir prieš ir po J.Baez, tačiau ilgainiui būtent šis įrašas tapo žymiausiu atlikimu.

#4 The Folkes Brothers - Oh Carolina

O tuo metu Jamaikoje... Taikiai traukdami dūmą vietiniai gyventojai sudainavo Jums puikiai žinomą dainą. Tačiau tokioje aukštoje pozicijoje ji čia ne dėl to. Daugelis žiniukų iš Jamaikos sutaria, kad ansamblio The Folkes Brothers įrašytas hitas "Oh Carolina", prodiusuotas paties Prince Buster, buvo vienas tų ankstyvųjų kūrinių turėjęs didelę įtaką regio atsiradimui. Tai dar ne rokstedis, ir net ne ska, tai tiesiog linksma jamaikietiška melodija su naujomis pretenzijomis.

#3 Bo Diddley - Road Runner

Jeigu regis buvo dar kažkur pasąmonėje, tai rokenrolo išradėjai mėgavosi savo žvaigždžių valanda. Žmogus, be kurio šiuolaikinė muzika būtų kitokia - Bo Diddley. Ritmo ir bliuzo miksas su rokenrolo dvasia vėliau tiesiog sprogęs The Rolling Stones, The Who, Led Zeppelin ir kitų garsių grupių muzikoje. 1960-aisiais per miestus ir kaimus aidėjo jo kūrinėlis "Roadrunner". 

#2 Ray Charles - Georgia On My Mind

Šio atlikėjo nedrįstu pristatinėti. Galiu pasakyti tik tiek, kad "Georgia On My Mind" yra vienas geriausių ir mano mylimiausių Ray Charles'o kūrinių. Maždaug tuomet jam ir buvo prilipinta "genijaus" etiketė. Prilipo, nes buvo nuoširdūs laikai ir tai buvo tiesa (sutapo).

#1 Sam Cooke - Chain Gang

O pirmoje vietoje yra dar viena to meto žvaigždė Sam Cooke. Būtent jo muzika imta vadinti žodžiu soul - stilius, kuris vis dar gyvas ir šiandien, tačiau jau visai kitoks. Sam Cooke buvo neabejotinas talentas ir įrašė daug kitų jums puikiai žinomų kūrinių, perdainuotų dar daug kartų. Labai gaila, kad po kelių metų šio puikaus atlikėjo gyvybė nutrūko (labai keistomis aplinkybėmis). Nors pagrindinis Sam Cooke 1960 metų hitas buvo "Wonderful World", aš pasirinkau man labiau patinkantį kūrinį. Sam Cooke "Chain Gang" yra geriausia 1960 metų daina. Pabandykite pasakyti, kad ne.

Kitoje dalyje, skirtoje 1960 metams, nupūsime dulkes nuo pačių pačiausių albumų dešimtuko. Iki greito!