Populiarus ėjimas muzikos versle – žinomas atlikėjas išleidžia įvairių atlikėjų koverių albumą, o įvairūs atlikėjai savo ruožtu pagerbia žinomą atlikėją sugrodami po vieną jo kūrinį. Peter Gabriel albumą Scratch my back taip pat papildys kitų tribiutas jam – I‘ll scratch yours. Tačiau albumo idėja nėra tokia svarbi, svarbiausia, kad Peter Gabriel įrašė naują studijinį albumą – pirmą nuo 2002-ųjų Up.
Jį mėgsta visi. Senas ir jaunas. Mainstreamo auka ir ieškantis klausytojas. Dar grodamas grupėje Genesis, Gabriel publiką žavėdavo magiškomis galiomis – ir šiandien mes plojame jam už tai, dėl ko kitus keikiame ar pajuokiame. Taip atsitiko ir šįkart.
Receptas: balsas, akustinis pianinas ir simfoninis orkestras (su saiku). Visi šie ingredientai taip persmelkti Peter Gabriel esybės, kad visos svetimos dainos gula po meistro plaktuku be jokių aranžuočių. Iš pradžių rodėsi, kad trūks roko skambesio ir elektronikos, kuri atsidūrusi jo rankose nesensta tris ir, matyt, daugiau dešimtmečių. Netrūko ir nesinorėjo.
Labai superinis Arcade Fire dainos My body is a cage perdirbinys. Daina, mano giliu įsitikinimu, parašyta būtent Peter Gabriel maniera ir šiek tiek jį kopijuojant – ir turi skambėti kaip čia buvusi. Tačiau buvo nuspręsta šį kūrinėlį tiesiog perrašyti į naują. Visos šešios minutės pilnos gabrieliškų vingrybių – netgi tylos. Panašias iškamšas Gabriel padarė su Randy Newman hitu I think it‘s going to rain today ir Neil Young‘o Philadelphia. Šiek tiek pasigailėta David Bowie Heroes ir Talking Heads Listening wind – lyg rašytų dainų autoriams geresnį pažymį.
Atradimas – pirmą kartą išgirdau Paul Simon dainą The boy in the bubble, nors esu girdėjęs ją ne vieną kartą. Jos puikus tekstas ir originalus priedainis, Paul Simon aranžuotėje iki tol paskęsdavęs.
Mylimiausias mano vaikystės video:
8 iš 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą