Dalí: God Save The Queen / Under Heavy Manners

Robertas Frippas yra asmenybė, fenomenaliai įkūnijanti laukinio polėkio ir aristokratiško sėslumo sąjungą. Jis sėdi, bet jo gitara keliauja. Jis kairiarankis, bet groja kaip dešiniarankis. 1980-aisiais išleistas albumas dvigubu pavadinimu God save the Queen / Under heavy manners turi ir šizofrenišką viršelį – su salono scena ir išblukusiu autoriumi. Tai britų aristokratijos ekscentrika – provokuoja ir pats protokolas, ir gaivališkas jo nesilaikymas. Spalvotas ir plačiai aprašytas arbatėlės gėrimo ritualas Vs. nespalvotas ir susivėlęs akibrokštas: kas aš? Ar dar ilgai?

Dalí: Higher Than The Stars

O dabar eksperimentas. Nežinia kas viršelio autorius, nežinia kas per muzika. Maža to, albumo šio apskritai nėra. Jis turėtų pasirodyti rugsėjo 22 dieną. Niujorkiečų kvartetas The Pains of Being Pure at Heart rudeniop žada mums padovanoti 4 naujas dainas, įvyniotas štai į tokį įpakavimą. Kad būtų sunkiau laukti Higher than the stars EP, ilgesingas vaizdelis sukomponuotas ta pačia maniera kaip ir jau pamėgto debiutinio albumo viršelis. Dvi sutirštintos spalvos – balta ir juoda, kaip ‚pure heart‘ ir ‚pains‘. Ir šiaip – siužeto tęsinys „kažkas nuliūdino panelę“.

Vis dėlto muzika turėtų būt maždaug tokia:

Dalí: More Songs About Buildings And Food

Neturėjo David‘as Byrne‘as vargo... Tad antrajam Talking Heads albumui sumąstė įmantrų ir daug kruopštaus darbo iš jo pareikalavusį viršelį. Galbūt dėl to, kad pirmosios plokštelės viršelis labiau priminė gaisrinės mašinos šoną arba komunistų partijos suvažiavimo segtuvą, specialiai More songs about buildings and food autorius savo polaroid‘u pliaukštelėjo 529 kartus. Po to, reikia manyti, teko viską Pshycho killeriškai sukarpyti ir imtis Sutverėjo darbo. Foto-mozaikoje į mus žvelgia keturi ką tik sulipdyti frankenšteinai ir mes įtariame, kad pamišėlio aukomis tapo (iš kairės į dešinę): Jerry Harrison, David Byrne, Chris Frantz ir žavioji Tina Weymouth.

Dalí: Weasels Ripped My Flesh

Pats Tu Toks pradeda savo invaziją į kitas meninės raiškos sritis. Tiesa, ne taip drąsiai ir ambicingai, pro savąją prizmę ir nepataisomai melomaniškai.

Mūsų geras draugas, Dailės Akademijos albumo viršelio katedros vedėjas prof. Barbadosas Dalí pasiDalins, jo nuomone, dėmesio vertais muzikos albumų viršeliais.

Apie Franką Zappą yra pasakojama daug kontraversiškų istorijų, dalis kurių yra išgalvotos, o likusios – liaudies pasakų principu apaugintos naujais tęsiniais ir pasakojamos anekdotišku stiliumi. Netgi paminklo FZ atsiradimo Vilniuje istorija prasidėjo kaip „fake“ kampanija. Šimtaprocentinę autentiką gali garantuoti tik filmuota medžiaga.

Viena panaši istorija pasakojama apie albumo Weasels ripped my flesh viršelį. Kūrė jį dailininkas Neon Park. Atėjus pasikonsultuoti su autoriumi, Frankas ištraukė seną 1956 metų žurnalą „Man‘s Life“, kuriame buvo vaizduojamos herojų puolančios žebenkštys ir paklausė: „Ar pajėgsi sukurti ką nors dar blogesnio už šitai?“.

Yra kelios tokio viršelio motyvacijos: 1. Ironizuojamas pigus masinis skonis, 2. Tai, kas vaizduojama kaip priimtina norma paprastai neturi ryšio su realybe ir vos pakeitus foną ima atrodyti pamišėliškai, 3. Tai, kas pigu sensta labai greitai ir neatpažįstamai, 4. FZ apskritai fanatiškai mėgo „crazy“ derinius.