Nebūsiu nei pirmas, nei paskutinis pastebėjęs, kad vieno žmogaus orkestras Youth Lagoon pasižymi ne vien minimalistiniais lo-fi sprendimais, tekstais apie vaikystę ir paauglystę ar neįmantriai virkaujančia gitara. Tokiu atveju jaunuolio iš Aidaho glūdumos Trevor'o Powers projektas nebūtų išsiskyręs iš dabar jau tikrai šimtų panašių atlikėjų įvairiais pavadinimais. Talento rašyti dainas jam galėtų pavydėti ir kokia labiau prakutusi roko žvaigždė. O koks nors prodiuseris su gera uosle pinigams būtų tikrai ryžęsis ištraukti Youth Lagoon iš jo miegamojo kambario ir imtis daryti naują koldplėj.
Bet kai sukasi kūrinėlis 17 iš debiutinio Year of hibernation, supranti, kad baigštus Trevor'o vokalas geriausiai skamba iš kažkur toli - lyg jis gulėtų ant lovos ir dainuotų savo merginai per skype. Taip pat kaip ir smagus pašvilpavimas Afternoon, skirtas tik vienintelei popietei su draugais, o ne stadionams.
Dar patiko primityvi elektronika, tiksliau tai, kad ir ji čia buvo "įdiegta" skoningai - netgi priminė 2004-ųjų Hot Chip debiutą. Elektrą Youth Lagoon paprastai įjungia dainos viduryje. Bendrą vaizdą pakeičia tik kūrinėlis Daydream, čia pat išduodantis ir Youth Lagoon ribotumą. Įliejus šiek tiek daugiau datarock'iškos grietinėlės, skambesys tampa nebetoks subtilus. Atrodo, kad atrastas aukso viduriukas yra labai trapus ir autorius nuolatos turi jo laikytis, nes kitaip pasidarytų panašus į kitus lo-fi romantikus arba pralinksmėtų iki MGMT linksmumo.
O taip norėtųsi daugiau jaunatviško polėkio nusieksperimentuoti į lankas, bent debiutiniame albume. Geros dainos yra stipru, bet po metų kitų šitas potencialas išsivaikšto, ane?
6 iš 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą