Kaip pasakytų Čeburaška, laukėme, laukėme ir pagaliau sulaukėme. Antrasis pilnos trukmės Vivian Girls albumas Everything Goes Wrong yra tiesiog gera porcija lo-fi, surf-punk muzikos su firminiu merginų skambesiu. Taip, taip. Nors kai kas prognozavo, kad Vivian Girls ima suktis nuo punk, antrajame albume jo apstu kaip ir debiutiniame Vivian Girls. Manau, yra trys pagrindiniai dalykai, susiję su šia grupe. Pirmiausia, tai gyva grupė. Jos žino, kaip nori groti ir klausytis, todėl vyksta šiokia tokia evoliucija, tačiau joks prodiuseris neprivers išsižadėti to, kas teikia didžiausią malonumą. Antra, tai dainos, kurios yra paprastos kaip 2x2, puikiai gulančios į atminties grotuvą jūsų galvoje. Man jau įkrito I‘m not asleep, o nuo praėjusių metų neiškrenta Where do you run to. Na ir trečia – moteriškas subtilumas, kurio joks apšepęs Niujorko šitgeizeris neturi. Jeigu Andy Warhol‘as būtų gyvas, turbūt išprotėtų klausydamas Tension (na, parduotų Nico atgal suteneriui tai tikrai :)).Ko gero ilgiausia Vivian girls daina ever – 4 min 20 sec Double vision. Ši daina ypatinga tuo, kad išlipa iš studijinio įrašo rėmų ir demonstruoja gyvo grupės pasirodymo jėgą. Negali sakyti, kad panelėms netinka ir šiek tiek saldumo – Can‘t get over you skamba lyg parašyta specialiai grupei The Pains of Being Pure at Heart, tačiau puikus surf gitaros solo sugrąžina kūrinėlį teisėtoms šeimininkėms. Iš karto po to – sėdėti vietoje beveik neįmanoma klausant energingos The Desert.
Daugelis kritikų aptarę albumą pažymi Vivian Girls unikalumą ir svarbą visoje lo-fi ir shoegaze sugrįžimo bangoje, bet statyti paminklus ir piešti laiko ženklus dar anksti. Mano komplimentai tokie: tyra, paprasta, originalu.
9 iš 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą