
Kalbant apie The Floodlight Collective – tai albumas, užgriebiantis arba bent jau bandantis apžioti DAUGIAU tomis pačiomis priemonėmis. Tekstai, balansuojantys ties nebūties tema, yra tarsi nebūtini. Vokalas nepaprastai organiškas, kaip pagreitintas debesų judėjimas dangumi. Pinasi neviltis su būties džiaugsmu, o dar po minutės – prisijungia viena iš tūkstančių Pundt‘o gitarų.
Hipnozė ausiai? Veikiausiai ne. Konceptualu? Nekvepia. Lotus Plaza sugeba balansuoti šiek tiek erzindamas klausytoją nesibaigiančiomis pamaldomis prastos įrašo kokybės Dievams, tačiau nauja banga to paties sūraus vandens muša su vis nauja energija.
7 iš 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą